Dictionary of the Lithuanian Language.
išpoškinti — išpóškinti vksm. Išpóškinti išmóktą eilėraštį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atpoškinti — intr. šnek. atsakyti, atkirsti: Kai tau Jonas atpoškins, akių neturėsi kur dėt Ds. ║ greitai ir garsiai išsakyti: Atpoškino kai žydas poterius Ds. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
barėjas — barėjas, a smob. (1) kas bara: Klebono subartas, moka ir atsikirsti, ir supykęs vieną kitą dalykėlį pačiam barėjui pasityčiodamas išpoškinti J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
išpokšėti — intr. 1. Š išeiti pokšint, taukšint. 2. Rmš šnek. išpasakoti, išpoškinti. | refl. Rmš. 3. šnek. išmirti: Daug daug žmonių išpokšėjo – ir jaunų, ir senų Ign. pokšėti; atpokšėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ištarškinti — tr. 1. greitai (ppr. tarškinant) padaryti: Par aštuonias nytis ištarškinau audeklą Šts. Bematant ištarškinom pirmąją partiją [žaidimo] rš. Kad Judrimams margi geniai galvoj ištarškino šukelę Mair. 2. vartojant, tarškinant padaryti išklerusį: Jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
nupoškinti — tr. šnek. 1. išperti, išpliekti: Nupoškino jam kailį gerai J. Tėvas su špykiu mane baisiai smagiai nupoškino Sch158. 2. nušauti: Pernai nupoškinau ir aš nemažai zuikių Gs. 3. nupasakoti, nusakyti: Nupoškinau viską galas į galą Skr. poškinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
parpoškinti — tr. šnek. nugaluoti, nuvaryti mušant: Jau tas bernas visai parpoškino kumelaitę Lkš. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
poškinti — poškinti, ina, ino 1. intr., tr. daryti, kad poškėtų, kauškinti, tauškinti, paukšėti: Ką jis ten poškina? Dkš. Miške linksmai dainavo strazdai, savo plaktukais poškino geniai J.Dov. Poškino, baladojo dikčiai – mat dirbo V.Kudir. Vyrukas nuvaikė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pripoškinti — intr. šnek. prigaminti (daug ko): Prikepė, pripoškino poškotinės Kt. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
supoškinti — tr. šnek. 1. sušaudyti: Už bėgimą gal tuos kareivius ir supoškino Gs. 2. sulaužyti: Visai supoškino dviratį Bsg. | refl. tr.: Senis susipoškino šonkaulius Rm. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupošk … Dictionary of the Lithuanian Language
